Sedos senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas

Seda minima nuo XIII a. XV a. miestelis pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. 1855 m. Sedoje dirbo vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas, kurio garbei pavadinta miestelio centrinė aikštė. Lankytini objektai Sedoje: Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, pastatyta Sedos dvare…

Išsamiau

Saulės akmuo Ruzguose

Akmuo turi keletą pavadinimų: Dapšių mitologinis akmuo, Brastos akmuo, Ruzgų akmuo, bet vadintis dar ir Saulės vardu jam leidžia įrėžti keturi, 38-50 cm skersmens, apskritimai panašūs į lėkštes ir galėję simbolizuoti saulę. Tai mįslė archeologams, nes tokių ženklų kiti akmenys Lietuvoje neturi. Pasak istoriko, V. Laurinaičio, pateikiama tokių legendų, kad kunigaikščio Kęstučio kariai medžiodami aplinkiniuose…

Išsamiau

Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia ir koplytstulpis maro aukoms atminti

Pikelių miestelio pasididžiavimas – unikali bažnyčia – valstybinės reikšmės architektūros paminklas, kurio renesansinio ir barokinio stiliaus septyni altoriai pripažinti valstybinės reikšmės dailės paminklais. Tai seniausia, o tuo pačiu ir viena iš gražiausių medinių bažnyčių Mažeikių rajone ir ne tik. XVIII a. pastatyta ir iš išorės dabartiniam Pikelių miesteliui atrodanti per didelė, santūri, tačiau savitų formų,…

Išsamiau

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, kurią 1788 m. pastatė dvarininkas Feliksas Važinskis, savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą; stačiakampio plano, su bokšteliu, įrengti trys altoriai. Čia yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velyknakčio budėjimas per Šv. Velykas. „Žydai“ užsidėję įvairias, kuo negražesnes, kaukes, apsirengę įvairiais skarmalais, su botagais,  radę  ką lauke,  varo į bažnyčią,  žydiškai…

Išsamiau

Dionizo Poškos gimtinė Lėlaičiuose

Dionizas Poška – XIX a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių kultūros veikėjų, žinomas kaip istorikas, archeologas, teisininkas, muziejininkas, kalbininkas, vertėjas, poetas. Poška gimė 1764 m.  Žemalės parapijoje, Lėlaičių dvare, iki motinos mirties gyveno gimtinėje, vėliau su tėvu ir pamote persikėlė į Maldūnus. D.Poška – plataus mąsto veikėjas, domėdamasis etnografija, archeologija, 1812 m. Barzdžiuose įsteigė pirmąjį lietuvių etnografijos muziejų – Baublį. Ši…

Išsamiau

Penkių širdžių koplytstulpis Tirkšliuose

Penkių širdžių koplytstulpis Tirkšliuose sumūrytas nežinomo autoriaus 1676 m. Koplytstulpis stovi miestelio aikštės pakraštyje. Apie koplytstulpio atsiradimą yra daug padavimų. Viename jų teigiama, kad švedams puolant žemaičius, Tirkšlių savininkas ir Apuolės pilies gynėjas Važinskis buvo išvykęs į apylinkes telkti kariuomenės. Švedai atvykę į Tirkšlius ir pradėję Važinskio ieškoti. Juos pamačiusi Važinskienė su ketuuriais vaikais pasislėpusi…

Išsamiau

Daubarių piliakalniai

Manoma, kad šiuos piliakalnius suformavo Viešetė, perskirusi iš pradžių buvusį vieną didelį piliakalnį į dvi dalis. Didesnioji piliakalnio dalis likusi dešiniajame, o mažesnioji – kairiajame Viešetės krante. Piliakalniai naudoti nuo I tūkst. pr.m.e. pabaigos iki I m.e. tūkst. II pusės. jie buvę tik laikina, netoli buvusios gyvenvietės, slėptuvė nuo priešų. Lankytojų patogumui apie piliakalnius įrengti…

Išsamiau

Mažeikių Švč. Jėzaus širdies bažnyčia ir Asyžiečio kankinių kryžius

Mažeikių Švč.Jėzaus širdies bažnyčia pastatyta 1930-1936 m. Projekto autorius – tarpukario Lietuvos architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, dekoravo – dailininkas Rimtas Kalpokas. Bažnyčia žymi skulptūra „Pieta“, kuri įtraukta į LR kultūros paveldo objektų registrą. Šalia bažnyčios ir Senamiesčio parko esančio Šv. Pranciškaus Asyžiečio kryžiaus tekstas skelbia, kad  jis skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osioms mirimo metinėms paminėti, o…

Išsamiau

Laižuva ir poetas Antanas Vienažindys

1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas poetas Antanas Vienažindys. Laižuviškiams jis ne tik sielų ganytojas, jis – knygnešys, daraktorius, statytojas. Jo darbų vaisius –  1883 m. sumūrytos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės, kurios, drauge su buvusios bažnyčios šventoriaus tvora, įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. A.Vienažindžio kapą puošia jo brolio Vincento Rygoje nupirktas paminklas su…

Išsamiau