Mažeikiečių verslo balsas: ką vietos gyventojai galvoja apie verslą savo mieste
Read Time:2 Minute, 12 Second
Miestas, kuriame visi žino vienas kitą – bet ar tai padeda verslui?
Mažeikiai – tai vieta, kur pažįstamų ratas yra ir privalumas, ir spąstai. Kalbant su vietos gyventojais apie verslą mieste, išgirsti daug nuomonių, bet viena mintis kartojasi nuolat: čia sunku pradėti ką nors naujo, nes sistema nėra tau draugiška, nebent pažįsti tinkamus žmones.
Tai ne sąmokslo teorija. Tai kasdienybė, kurią patvirtina ne vienas smulkus verslininkas, bandęs įsitvirtinti mieste per pastaruosius penkerius metus.
Ką iš tikrųjų galvoja žmonės
Kalbant atvirai – daugelis mažeikiečių yra nusivylę. Ne tiek pačiu verslu, kiek aplinka, kurioje jis turi egzistuoti. Vietos gyventojai pastebi, kad miesto centras pamažu tuštėja: užsidaro kavinės, parduotuvės, ir vietoj jų atsiranda arba dar vienas alkoholio kioskas, arba tiesiog tuščias vitrinos stiklas su dulkėmis.
Žmonės nori alternatyvų. Nori, kad mieste atsirastų daugiau kokybiškų vietų – ne tik pigių greito maisto taškų, bet ir vietų, kur galima praleisti laiką su šeima, kur yra kuo užsiimti vakarais. Tačiau tie, kurie bando tokias vietas kurti, susiduria su biurokratija, aukštomis nuomos kainomis centrinėse patalpose ir menka savivaldybės parama.
Problema, apie kurią nenorima kalbėti garsiai
Yra ir kita pusė, apie kurią viešai kalbama retai: pirkimo įpročiai. Mažeikiečiai skundžiasi, kad mieste nėra ką veikti ar kur nusipirkti, bet tuo pačiu metu važiuoja į Šiaulius ar perka internetu. Tai prieštaravimas, kurį sunku ignoruoti.
Smulkūs verslininkai tai jaučia tiesiogiai. Atidarai parduotuvę, investuoji, stengiesi – ir matai, kaip kaimynas užsisako tą patį produktą iš užsienio platformos, nes ten penkiais eurais pigiau. Tai nėra kaltinimas žmonėms – tai ekonominė realybė. Bet ji rodo, kad vietinio verslo palaikymas Mažeikiuose kol kas lieka daugiau šūkiu nei praktika.
Savivaldybė: partneris ar kliūtis?
Čia nuomonės išsiskiria, bet kritikos yra daugiau nei pagyrų. Dalis verslininkų sako, kad savivaldybė yra pasyvus stebėtojas – nesukuria jokių realių paskatų, neinvestuoja į verslo ekosistemą, neieško būdų pritraukti investicijų. Kiti pripažįsta, kad tam tikri žingsniai daromi, bet jie per lėti ir per daug biurokratiški, kad turėtų apčiuopiamą efektą.
Tuo tarpu žmonės, kurie galėtų kurti darbo vietas ir atgaivinti miestą, renkasi paprastesnį kelią – išvyksta. Į Klaipėdą, Vilnių ar tiesiog į užsienį. Ir kas lieka? Tas pats ratas iš naujo.
Tarp vilties ir realybės: kur link eina Mažeikiai
Sąžiningai žiūrint – potencialas yra. Mažeikiai turi pramoninę bazę, turi žmones, turi geografinę padėtį. Bet potencialas be veiksmų yra tik gražus žodis susirinkimuose.
Vietinio verslo balsas šiame mieste yra girdimas, bet retai išgirstamas. Gyventojai nori pokyčių, verslininkai nori palaikymo, o savivaldybė – bent jau viešai – nori atrodyti, kad viskas juda teisinga kryptimi. Problema ta, kad šie trys ratai sukasi ne visada sinchroniškai.
Kol Mažeikiuose neatsiras aiški vizija – ne popierinė strategija, o reali, apčiuopiama – miestas ir toliau praras žmones, idėjas ir pinigus. O gyventojai ir toliau kalbės apie tai prie kavos, laukdami, kol kažkas kitas pagaliau imsis iniciatyvos.
Happy
0 %
Sad
0 %
Excited
0 %
Sleepy
0 %
Angry
0 %
Surprise
0 %
0
0
