Kaip mažeikiečiai verslininkai prisitaiko prie besikeičiančios rinkos: patirtys, iššūkiai ir sėkmės istorijos
Read Time:8 Minute, 18 Second
Mažeikių verslo kraštovaizdis šiandien
Mažeikiai nėra tas miestas, kurį dažnai mini kalbant apie Lietuvos verslo centrus. Tačiau būtent čia, tarp pramoninių objektų ir gyvenamųjų rajonų, klesti įvairaus dydžio įmonės, kurios kasdien susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir sostinės verslininkai – tik su vienu esminiu skirtumu. Čia nėra tokio klienų srauto, nėra tokios infrastruktūros, o kartais net ir specialistų pritraukimas tampa tikru galvos skausmu.
Pastaraisiais metais Mažeikių verslo aplinka keitėsi sparčiau nei bet kada anksčiau. COVID-19 pandemija, energetikos krizė, infliacija ir besikeičiantys vartotojų įpročiai privertė vietinius verslininkus ne tik prisitaikyti, bet ir iš esmės permąstyti savo veiklos modelius. Kas įdomiausia – daugelis ne tik išgyveno, bet ir sugebėjo augti, rasti naujų nišų ir net išplėsti veiklą už regiono ribų.
Kalbėdamas su keliais dešimtimis Mažeikių verslininkų, pastebėjau vieną bendrą bruožą – jie neturi iliuzijų dėl savo rinkos dydžio ar galimybių. Galbūt būtent dėl to jie yra pragmatiškesni, lankstesni ir labiau orientuoti į ilgalaikius santykius su klientais nei į greitus pelnus. Tai verslas, kuriame visi vieni kitus pažįsta, o reputacija yra ne abstraktus dalykas, o realus turtas.
Kai tradicinis verslas susiduria su skaitmenine realybe
Viena ryškiausių tendencijų Mažeikiuose – tradicinių verslų skaitmeninimas. Tačiau tai vyksta visai kitaip nei didmiesčiuose. Čia nėra didelių biudžetų marketingui ar galimybių samdyti IT specialistų komandas. Verslininkai mokosi patys, eksperimentuoja ir dažnai klysta, kol suranda tai, kas veikia būtent jų atveju.
Pavyzdžiui, vienas vietinis statybinių medžiagų parduotuvės savininkas pasakojo, kaip prieš trejus metus pradėjo naudoti Facebook puslapį tik dėl to, kad konkurentai tai darė. Pirmieji metai buvo beveik be rezultatų – įkeldavo nuotraukas, rašydavo apie akcijas, bet niekas nereagavo. Lūžis įvyko, kai pradėjo dalintis praktiniais patarimais apie statybas, atsakinėti į žmonių klausimus ir net filmuoti trumpus video apie tai, kaip teisingai naudoti tam tikrus produktus. Dabar jo parduotuvė turi vieną aktyviausių bendruomenių regione, o klientai atvažiuoja net iš gretimų rajonų.
Skaitmeninimas Mažeikiuose reiškia ne tik socialinę žiniasklaidą. Keletas mažmeninės prekybos įmonių investavo į e-komercijos platformas, nors iš pradžių tai atrodė beviltiška – kam pirkti internetu, kai parduotuvė už kampo? Pasirodo, kad net nedideliame mieste žmonės vertina patogumą. Be to, internetinė parduotuvė leidžia pasiekti klientus iš visos Žemaitijos regiono, o tai jau visai kita rinkos apimtis.
Tačiau ne visi skaitmeninimo bandymai baigiasi sėkmingai. Viena kavinės savininkė investavo nemažą sumą į užsakymų pristatymo programėlę, bet po pusės metų ją uždarė – paaiškėjo, kad Mažeikiuose žmonės vis dar labiau vertina asmeninį kontaktą ir galimybę užeiti pačiam. Ji nesigaili šios patirties, nes tai išmokė svarbią pamoką: ne kiekviena naujovė tinka kiekvienam verslui ar rinkai.
Žmogiškųjų išteklių galvosūkis mažame mieste
Jei paklaustumėte dešimties Mažeikių verslininkų, koks jų didžiausias iššūkis, bent septyni atsakytų – darbuotojai. Tai problema, kuri neturi paprastų sprendimų. Jaunimas išvyksta studijuoti ir retai grįžta, o kvalifikuotų specialistų pasiūla yra labai ribota.
Vienas IT paslaugų įmonės savininkas pasakojo, kaip bandė konkuruoti su Vilniaus įmonėmis dėl programuotojų. Atlyginimus siūlė panašius, o pragyvenimo kaštai Mažeikiuose žymiai mažesni – atrodytų, logiška. Bet realybė kitokia – jauniems specialistams svarbu ne tik pinigai, bet ir karjeros galimybės, bendruomenė, kultūrinis gyvenimas. Galiausiai jis pakeitė strategiją ir pradėjo ieškoti žmonių, kurie jau gyvena regione arba nori grįžti į gimtinę. Taip pat pradėjo bendradarbiauti su vietine profesine mokykla, kur padeda rengti būsimus specialistus.
Kita populiari strategija – darbuotojų mokymas iš nulio. Keletas gamybos įmonių sukūrė savo mokymo programas, kur priima žmones be patirties ir per kelis mėnesius juos paruošia darbui. Tai reikalauja laiko ir investicijų, bet ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks – tokie darbuotojai būna lojalūs ir gerai supranta įmonės specifiką.
Įdomu tai, kad kai kurie verslininkai darbuotojų trūkumą pavertė privalumu. Viena logistikos įmonė, negalėdama rasti pakankamai vairuotojų, investavo į automatizavimą ir optimizavo maršrutus taip, kad su mažesne komanda galėtų atlikti tą patį darbo kiekį. Kitas pavyzdys – restorano savininkas, kuris dėl personalo stokos supaprastino meniu, bet tuo pačiu pagerino patiekalų kokybę ir sumažino švaistymus.
Kai krizė tampa galimybe
Energetikos krizė 2022-2023 metais Mažeikius smogė ypač skaudžiai. Daugelis įmonių, ypač gamybos sektoriuje, susidūrė su situacija, kai elektros sąskaitos išaugo kelis kartus. Tai buvo egzistencinis iššūkis – arba rasti būdą sumažinti kaštus, arba uždaryti duris.
Vienas medienos apdirbimo įmonės vadovas prisiminė tą laikotarpį kaip baisiausią savo verslo istorijoje. Elektros sąskaitos išaugo nuo 3000 iki 12000 eurų per mėnesį. Pirmoji reakcija buvo panika, bet po jos atėjo aiškus supratimas – reikia veikti. Jie investavo į saulės elektrines, nors tai reikalavo didelio vienkartinio įnašo. Taip pat peržiūrėjo visus gamybos procesus ir atsisakė neefektyvios įrangos. Dabar, kai energijos kainos stabilizavosi, jie ne tik atgavo investiciją, bet ir tapo konkurencingesni rinkoje.
Pandemija taip pat išmokė svarbių pamokų. Kai kurios įmonės, kurios anksčiau dirbo tik su vietiniais klientais, buvo priverstos ieškoti naujų rinkų. Viena konditerijos gaminių įmonė pradėjo tiekti produkciją į didžiųjų miestų parduotuves – dabar tai sudaro beveik pusę jų apyvartos. Kita įmonė, kuri gamino baldus užsakymais, sukūrė standartinių gaminių liniją ir pradėjo pardavinėti per internetą visoje Lietuvoje.
Krizės metu taip pat išryškėjo, kurie verslai turi tvirtą pagrindą, o kurie laikėsi tik dėl palankių sąlygų. Kai kurios įmonės užsidarė, bet tai atlaisvino vietą naujiems žaidėjams. Įdomu tai, kad daugelis naujų verslų, įkurtų per pastaruosius dvejus metus, yra labiau inovatyvūs ir technologiškai pažangesni nei tie, kurie veikė dešimtmečius.
Bendradarbiavimas kaip išgyvenimo strategija
Vienas dalykas, kuris išskiria Mažeikių verslo bendruomenę – santykinai aukštas bendradarbiavimo lygis. Didmiesčiuose konkurencija dažnai būna tokia aštri, kad verslininkai vengia net kalbėtis su konkurentais. Mažeikiuose situacija kitokia – čia visi supranta, kad kartu galima pasiekti daugiau.
Pavyzdžiui, kelios maisto produktų parduotuvės susivienijo ir kartu derasi su tiekėjais dėl geresnių kainų. Tai leidžia joms konkuruoti su didelėmis prekybos tinklų parduotuvėmis. Kitas pavyzdys – kelios statybų įmonės, kurios viena kitai perduoda užsakymus, kai pačios neturi pajėgumų arba reikalingos specifinės kompetencijos.
Verslo asociacijos ir neformali komunikacija taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Reguliarūs susitikimai, kur verslininkai dalijasi patirtimi, aptaria bendras problemas ir ieško sprendimų, yra tapę norma. Tai ne tik praktiškai naudinga, bet ir padeda sumažinti tą izoliaciją, kurią dažnai jaučia verslininkai mažuose miestuose.
Įdomus bendradarbiavimo pavyzdys – kelios turizmo paslaugų įmonės sukūrė bendrą maršrutą po Žemaitiją, kur kiekviena siūlo savo paslaugas. Tai padidino srautą visiems dalyviams ir padarė regioną patrauklesnį turistams. Vienas jų pasakojo, kad anksčiau jie konkuravo dėl tų pačių klientų, bet dabar supranta – rinka pakankamai didelė visiems, jei mokame ją tinkamai pristatyti.
Inovacijos be didelių biudžetų
Kalbant apie inovacijas, dažnai įsivaizduojame dideles investicijas, tyrimus ir plėtrą, pažangias technologijas. Mažeikiuose inovacijos atrodo kitaip – tai dažniau būna pragmatiškas požiūris, kaip geriau atlikti tą patį darbą su mažesniais ištekliais.
Viena transporto įmonė įdiegė paprastą sistemą, kuri automatiškai planuoja maršrutus ir optimizuoja degalų suvartojimą. Tai nėra pati pažangiausia technologija rinkoje, bet ji sumažino kaštus 15 procentų. Kitas pavyzdys – parduotuvė, kuri pradėjo naudoti paprastą CRM sistemą klientų duomenims valdyti. Dabar jie žino, kas perka, kada ir ką, ir gali siūlyti personalizuotas akcijas.
Inovacijos taip pat reiškia naujus verslo modelius. Viena automobilių remonto dirbtuvė pradėjo siūlyti prenumeratos paslaugą – už fiksuotą mėnesinį mokestį klientai gauna reguliarią techninę priežiūrą ir nuolaidas remontui. Tai užtikrina stabilų pajamų srautą ir padidina klientų lojalumą. Kitas pavyzdys – sporto klubas, kuris pradėjo siūlyti internetines treniruotes, kai pandemijos metu negalėjo priimti lankytojų. Dabar tai papildomas pajamų šaltinis.
Svarbu paminėti, kad ne visos inovacijos reikalauja didelių investicijų. Kartais pakanka tiesiog pažvelgti į savo verslą kitaip. Viena kirpykla pradėjo siūlyti paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms jų namuose – tai paprastas sprendimas, bet jis atidengė visai naują klientų segmentą. Kita įmonė pradėjo naudoti atliekų medžiagas naujiems produktams gaminti, taip sumažindama kaštus ir prisidėdama prie tvarumo.
Kartų kaita ir šeimos verslai
Daugelis Mažeikių įmonių yra šeimos verslai, kai kurie veikia jau antrą ar net trečią kartą. Tai suteikia stabilumo, bet kartu kelia unikalių iššūkių – kaip perduoti verslą naujai kartai, kaip suderinti skirtingas vizijas ir požiūrius.
Vienas statybos įmonės savininkas pasakojo, kaip prieš penkerius metus pradėjo ruošti sūnų perimti verslą. Iš pradžių tai buvo sudėtinga – skirtingi požiūriai, konfliktai dėl sprendimų, netgi svarstymai apie pardavimą. Bet jie surado būdą – aiškiai paskirstė atsakomybes, kur tėvas rūpinasi santykiais su senais klientais ir strategija, o sūnus – naujais projektais ir skaitmeninimu. Dabar įmonė auga sparčiau nei bet kada anksčiau.
Kartų kaita taip pat reiškia naujų idėjų atėjimą. Jaunoji karta dažnai mato galimybes, kurių nepastebi vyresnieji. Viena pavyzdys – prekybos įmonė, kur dukra įtikino tėvą investuoti į e-komerciją. Tėvas buvo skeptiškas, bet sutiko išbandyti. Po metų internetinė parduotuvė generavo 30 procentų visos apyvartos.
Tačiau ne visi šeimos verslai sėkmingai išsprendžia kartų kaitos klausimą. Kai kurie užsidaro, nes vaikai neturi noro ar gebėjimų tęsti tėvų pradėtą darbą. Kiti parduodami, kartais sėkmingai, kartais ne. Vienas verslininkas pasakojo, kaip pardavė savo įmonę, nes vaikai pasirinko kitus kelius. Jis nesigaili – geriau parduoti veikiantį verslą nei leisti jam nykti.
Ką ateitis ruošia Mažeikių verslui
Žvelgiant į ateitį, Mažeikių verslininkai yra atsargiai optimistiški. Jie supranta, kad iššūkių bus visada, bet patirtis rodo, kad galima prisitaikyti ir rasti sprendimų. Kelios tendencijos, kurios tikriausiai formuos verslo kraštovaizdį artimiausiais metais.
Pirma, tolesnė skaitmeninė transformacija. Tai nebėra pasirinkimas, o būtinybė. Net tie verslai, kurie anksčiau atrodė visiškai lokalūs ir nepriklausomi nuo technologijų, dabar supranta, kad be internetinio matomumo ir skaitmeninių įrankių sunku konkuruoti. Bet tai nereiškia, kad reikia kopijuoti tai, ką daro didieji žaidėjai – svarbu rasti savo būdą, kuris atitinka vietinę rinką ir klientų poreikius.
Antra, tvarumas ir atsakingas verslas tampa vis svarbesni. Jaunesnės kartos vartotojai daugiau dėmesio skiria tam, kaip produktai gaminami, kokia įmonės vertybės, kaip ji elgiasi su darbuotojais ir aplinka. Mažeikių verslininkai, kurie tai supranta ir integruoja į savo veiklą, turės konkurencinį pranašumą.
Trečia, regioninis bendradarbiavimas ir tinklaveika. Vieno miesto rinka yra ribota, bet Žemaitijos regionas kaip visuma turi potencialo. Verslai, kurie moka bendradarbiauti, kurti partnerystes ir kartu spręsti problemas, bus sėkmingesni už tuos, kurie bando viską daryti patys.
Ketvirta, lankstumas ir gebėjimas greitai reaguoti į pokyčius. Pasaulis keičiasi vis greičiau, ir tie verslai, kurie sugeba greitai prisitaikyti, turės pranašumą. Tai reiškia ne tik technologijas, bet ir organizacinę kultūrą, kuri skatina eksperimentus ir mokymąsi iš klaidų.
Mažeikių verslininkai jau įrodė, kad gali prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos. Jie neturi didžiųjų miestų privalumų, bet turi ką kita – pragmatizmą, lankstumą ir stiprią bendruomenę. Tai pagrindas, ant kurio galima statyti sėkmingą verslą net ir sudėtingomis aplinkybėmis. Ateitis nebus lengva, bet patirtis rodo, kad vietiniai verslininkai sugeba rasti sprendimus ir paversti iššūkius galimybėmis. Galbūt būtent tai ir yra tikrasis verslumo esmė – ne dydis ar resursai, o gebėjimas prisitaikyti ir niekada nepasiduoti.
Happy
0 %
Sad
0 %
Excited
0 %
Sleepy
0 %
Angry
0 %
Surprise
0 %
0
0
