Kaip mažeikiečiai verslininkai prisitaiko prie besikeičiančios rinkos: patirtys, iššūkiai ir sėkmės istorijos
Read Time:6 Minute, 8 Second
Kai reikia išgyventi, o ne tik gyventi
Mažeikiai – miestas, kuris daugeliui asocijuojasi su naftos perdirbimo gamykla ir pramonės dūmais. Bet čia vyksta kažkas daug įdomesniau nei tik naftos chemija. Vietiniai verslininkai kasdien kovoja su iššūkiais, kuriuos didmiesčio verslo žmonės net nesugalvotų. Kai Vilniuje ar Kaune galima pasikliauti srautu turistų ar didele vietine rinka, Mažeikių verslininkams tenka būti kur kas išradingesniais.
Pažįstu Tomą, kuris prieš penkerius metus atidarė nedidelę kavinę šalia autobusų stoties. Jis sakė man, kad pirmaisiais metais galvojo uždaryti verslą bent dešimt kartų. Problema buvo ne ta, kad žmonės negerė kavos – problema buvo ta, kad jie gerė tą pačią kavą tose pačiose vietose dešimtmečius. Įpročiai čia keičiasi lėčiau nei bet kur kitur. Bet Tomas nepasiduodė. Jis pradėjo organizuoti muzikos vakarus, kviestis vietinius menininkus, leido studentams nemokamai naudotis erdve mokslams. Dabar jo kavinė – viena populiariausių susitikimų vietų mieste.
Kai rinka keičiasi greičiau nei spėji prisitaikyti
Pandemija buvo tikras smūgis visiems, bet regionų verslininkams – ypač. Didmiesčiuose žmonės greitai perėjo prie internetinių užsakymų, pristatymų, hibridinio darbo. Mažeikiuose? Čia viskas vyko kitaip. Daugelis vietinių verslininkų net neturėjo normalių svetainių, nekalbant apie el. parduotuves.
Gražina, kuri prekiauja drabužiais centre, pasakojo, kad 2020-ųjų kovą ji manė, jog viskas baigta. Turėjo uždarą parduotuvę, pilnus sandėlius prekių ir nė vieno kliento. Bet tada jos dukra pasiūlė pradėti fotografuoti drabužius ir skelbti Facebook grupėse. „Aš net nežinojau, kaip tą Facebook’ą naudoti normaliai,” – juokėsi Gražina. Dabar ji turi beveik 3000 sekėjų, pristatinėja prekes po visą Lietuvą ir sako, kad internetas jai duoda daugiau pajamų nei fizinė parduotuvė.
Bet ne visi spėjo prisitaikyti. Kelios parduotuvės mieste užsidarė visam laikui. Ypač nukentėjo tie, kurie laikėsi senų verslo modelių – laukė, kad klientai patys ateis, nebendravo su jais socialiniuose tinkluose, nesiūlė nieko naujo. Rinka neatleido už užsispyrimą.
Kai konkuruoji su internetiniais gigantais
Vienas didžiausių iššūkių vietiniams verslininkams – kaip konkuruoti su „Amazon”, „AliExpress” ar net su „Pigu.lt”? Kaip įtikinti žmogų pirkti pas tave, kai internete tas pats daiktas gali kainuoti perpus pigiau?
Andrius, kuris turi elektronikos remonto ir pardavimo parduotuvę, rado savo atsakymą. Jis nebekonkuruoja kaina – konkuruoja paslauga. „Pas mane žmogus gali ateiti, paklausti, paliesti, išbandyti. Aš jam paaiškinsiu, kaip veikia, padėsiu nustatyti, o jei kas neveiks – tuoj pat sutaisysiu. Pabandyk tai padaryti su kinų interneto parduotuve,” – sako jis.
Ir tai veikia. Žmonės vis dar vertina asmeninį kontaktą, ypač kai kalba eina apie sudėtingesnius produktus. Bet Andrius taip pat suprato, kad negali ignoruoti interneto. Jis sukūrė YouTube kanalą, kur moko žmones taisyti paprastus gedimus, duoda patarimų apie elektronikos priežiūrą. Tai jam atnešė naujų klientų ne tik iš Mažeikių, bet ir iš visos Žemaitijos.
Jaunimas išvažiuoja – o kas perka?
Štai dar viena skausminga tema. Mažeikių jaunimas masiškai kraustosi į didesnius miestus arba emigruoja. Tai reiškia, kad lieka vyresni žmonės, kurie turi mažesnes pajamas ir konservatyvesnius pirkimo įpročius. Kaip su tuo dirbti?
Rasa, kuri turi grožio saloną, pasakojo, kad prieš kelerius metus jos pagrindinė auditorija buvo 20-30 metų merginos. Dabar? „Mano klientės – 40-60 metų moterys. Jos nori kitų paslaugų, kitokio požiūrio, kitokių kainų,” – sako Rasa. Ji turėjo visiškai pakeisti savo paslaugų spektrą, pradėjo siūlyti anti-age procedūras, klasikinius kirpimus, atsisakė kai kurių labai modernių, bet brangių paslaugų.
Bet ji taip pat surado būdą, kaip išlaikyti ryšį su išvažiavusiu jaunimu. Rasa siūlo dovanų kuponus, kuriuos galima nusipirkti internetu ir padovanoti mamoms, močiutėms, seserims. „Tie, kurie išvažiavo į Norvegiją ar Angliją, nori kažką gražaus padovanoti artimiesiems. Ir jie perka mano kuponus,” – džiaugiasi ji.
Kai bendruomenė tampa tavo didžiausia stiprybe
Vienas dalykas, kurio didmiesčių verslininkai dažnai neturi – tai tikra bendruomenė. Mažeikiai nėra dideli, čia visi vienas kitą pažįsta. Ir tai gali būti tavo didžiausias turtas, jei moki tuo pasinaudoti.
Paulius su žmona atidarė nedidelę ekologiškų produktų parduotuvėlę. Pradžioje buvo sunku – žmonės nepratę prie tokių produktų, kainos aukštesnės nei įprastose parduotuvėse. Bet jie pradėjo organizuoti nemokamus renginius – maisto gaminimo pamokas, paskaitas apie sveiką mitybą, degustacijas. Žmonės pradėjo ateiti, ne tik pirkti, bet ir bendrauti.
„Mes tapome ne tik parduotuve, bet ir bendruomenės centru. Žmonės čia susipažįsta, keičiasi receptais, patirtimis. Kai kurie klientai tapo mūsų draugais,” – pasakoja Paulius. Ir tas asmeninis ryšys veikia geriau nei bet kokia reklama. Kai tavo klientai jaučiasi kaip šeimos dalis, jie ne tik perka patys, bet ir rekomenduoja kitus.
Skaitmenizacija – ne prabanga, o būtinybė
Ilgai Mažeikių verslininkai galvojo, kad internetas – tai kažkas tolimo, kas skirta tik didmiesčiams. Bet dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Net mažiausi verslai supranta, kad be internetinės prezencijos tiesiog neišgyveni.
Viktoras, kuris turi santechnikos paslaugų įmonę, pasakojo, kad anksčiau klientus rasdavo tik per žodžio reklamą. Dabar jis turi svetainę, Google verslo profilį, aktyviai naudoja Facebook. „Jaunesnė karta ieško santechnikų Google. Jei tavęs ten nėra – tavęs tiesiog nėra,” – aiškina jis.
Bet skaitmenizacija – tai ne tik svetainė. Tai ir elektroninė apskaita, ir skaitmeniniai mokėjimai, ir klientų duomenų bazės. Daugelis vietinių verslininkų vis dar dirba su popierinėmis sąskaitomis ir rankine apskaita. Tai ne tik neefektyvu, bet ir rizikinga. Vienas gaisras ar potvynis – ir viskas dingsta.
Laimei, dabar yra daug nemokamų ar labai pigių įrankių, kurie padeda skaitmenizuoti verslą. „Revolut” ar „Paysera” sąskaitos, „Google Workspace” dokumentams, „Canva” reklamai – visa tai prieinama ir nebrangiai. Problema ne technologijose, o nore jas išmokti naudoti.
Kai sėkmė ateina iš netikėtų pusių
Kartais verslo sėkmė ateina iš visiškai netikėtų vietų. Darius turėjo automobilių remonto dirbtuvę, kuri veikė vidutiniškai. Bet vieną dieną jis pradėjo filmuoti savo darbus ir kelti vaizdo įrašus į TikTok. Tiesiog taip, iš nuobodulio.
„Aš negalvojau, kad kas nors žiūrės. Bet staiga vienas vaizdo įrašas surinko 200 tūkstančių peržiūrų. Paskui dar vienas, dar vienas,” – pasakoja Darius. Dabar jo TikTok turi per 50 tūkstančių sekėjų, o žmonės atvažiuoja pas jį taisyti automobilių net iš Klaipėdos ar Šiaulių. Jie sako: „Matėme tave TikTok, žinome, kad dirbi gerai.”
Arba Ingrida, kuri gamina rankų darbo muilus ir kremus. Ji pradėjo pardavinėti juos vietiniame turguje, bet verslas buvo labai kuklus. Kol vieną dieną neužsiregistravo „Etsy” platformoje. „Pirmąjį mėnesį pardaviau daugiau nei per pusmetį turguje. Dabar 80 procentų mano užsakymų – iš užsienio,” – sako ji.
Šios istorijos rodo, kad nereikia bijoti eksperimentuoti. Kartais vienas netikėtas žingsnis gali visiškai pakeisti tavo verslo trajektoriją.
Ką daryti, kai viskas atrodo beviltiška
Būkime sąžiningi – verslas Mažeikiuose nėra lengvas. Čia mažesnė rinka, mažesnės pajamos, daugiau iššūkių. Bet tai nereiškia, kad neįmanoma. Tie, kurie išgyvena ir klesti, turi keletą bendrų bruožų.
Pirma, jie nesilaiko seno „kaip visada buvo” principo. Jie nuolat klausia savęs: „Kas keičiasi? Kaip aš galiu prisitaikyti?” Jie stebi tendencijas, mokosi naujų dalykų, nebijo eksperimentuoti.
Antra, jie supranta savo klientus. Ne abstrakčius „klientus”, o konkrečius Joną, Petrą, Oną, kurie gyvena šiame mieste ir turi konkrečius poreikius. Jie klauso, bendrauja, kuria santykius.
Trečia, jie naudoja technologijas. Ne todėl, kad madinga, o todėl, kad tai veikia. Socialiniai tinklai, interneto parduotuvės, skaitmeninė reklama – visa tai nebėra prabanga, o būtinybė.
Ketvirta, jie nebijo prašyti pagalbos. Yra daug programų, skirtų regionų verslui remti – ES fondai, „Invega” paskolos, savivaldybės iniciatyvos. Taip, reikia laiko ir pastangų viską išsiaiškinti, bet tai gali būti lemiamas skirtumas tarp sėkmės ir nesėkmės.
Ir penkta – jie nepasiduoda. Verslas visada turi sunkių laikotarpių. Bet tie, kurie ištveria, dažnai suranda būdų ne tik išgyventi, bet ir klestėti.
Mažeikių verslininkai – tai ne kažkokie superherojiai. Tai paprasti žmonės, kurie kiekvieną dieną atsikelia ir stengiasi. Jie daro klaidas, mokosi, prisitaiko. Ir būtent todėl jie yra įkvepiantys. Jei jie gali, tai ir tu gali. Nesvarbu, ar tavo verslas Mažeikiuose, Plungėje ar bet kuriame kitame Lietuvos kampelyje – principai tie patys. Klausyk savo klientų, nebijok keistis, naudok turimas priemones ir niekada nepasiduok. Kartais tai skamba kaip banalu, bet realybėje būtent šie paprasti dalykai ir lemia sėkmę.
Happy
0 %
Sad
0 %
Excited
0 %
Sleepy
0 %
Angry
0 %
Surprise
0 %
0
0
