Kaip Mažeikių verslininkai prisitaiko prie ekonominių iššūkių: praktiniai patarimai ir vietos verslo lyderių patirtys

Read Time:6 Minute, 55 Second

Ekonominės realybės akistata su regioniniu verslu

Mažeikiai, kaip ir daugelis Lietuvos regioninių miestų, pastaraisiais metais susiduria su gana prieštaringais ekonominiais vėjais. Viena vertus, čia veikia viena didžiausių pramonės įmonių Lietuvoje – ORLEN Lietuva, kita vertus, miestas jaučia demografinius pokyčius, jaunimo migraciją ir nuolat kintančias vartotojų pirkimo galias. Šiame kontekste vietos verslininkai yra priversti nuolat ieškoti naujų būdų, kaip išlikti konkurencingiems ir pelningiems.

Kalbėdamasis su keliais vietos verslininkais, pastebėjau įdomų reiškinį – daugelis jų nebesilaiko tradicinių verslo modelių, kurie veikė prieš dešimtmetį ar net penkerius metus. Prisitaikymas tapo ne tiesiog madingu žodžiu, o būtinybe. Pavyzdžiui, vienas restorano savininkas pasakojo, kad dar 2019 metais jo verslo modelis rėmėsi beveik išimtinai fiziniais lankytojais. Pandemija viską pakeitė, bet ne taip, kaip daugelis galvoja – ji tik pagreitino procesus, kurie ir taip būtų įvykę.

Lankstumas kaip pagrindinė išlikimo strategija

Vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kaip Mažeikių verslininkai prisitaiko, yra jų gebėjimas greitai keisti veiklos kryptis. Pavyzdžiui, nedidelė siuvimo dirbtuvė, kuri anksčiau gamino tik užuolaidas ir namų tekstilę, per pandemiją pradėjo siūti veido kaukes, o vėliau persiorientavo į darbo drabužių gamybą vietinėms įmonėms. Dabar ji turi stabilų užsakymų srautą iš kelių pramonės įmonių.

Ką tai mums sako? Verslas regionuose negali būti per daug specializuotas ar rigidiškas. Reikia turėti planą B, C, o kartais ir D. Vienas statybinių medžiagų parduotuvės savininkas pasakojo, kad kai sumažėjo naujų statybų, jis pradėjo daugiau dėmesio skirti remonto medžiagoms ir konsultacijoms. Įsirengė nedidelį demonstracinį kampelį, kur žmonės gali pamatyti, kaip atrodo įvairūs sprendimai. Tai pareikalavo investicijų, bet atsipirko per metus.

Praktinis patarimas čia būtų toks: reguliariai (bent kartą per ketvirtį) peržiūrėkite savo verslo modelį ir paklauskite savęs – kas pasikeitė rinkoje? Ar mano paslaugos vis dar atitinka klientų poreikius? Nebijokite eksperimentuoti su mažais pokyčiais, kurie nereikalauja didelių investicijų.

Skaitmeninės transformacijos realybė mažame mieste

Kalbant apie skaitmeninimą, Mažeikiuose situacija gana įdomi. Daugelis verslininkų pradžioje skeptiškai žiūrėjo į internetines parduotuves ar socialinių tinklų rinkodarą. Tačiau realybė parodė, kad net ir mažame mieste žmonės vis dažniau perka internetu, ieško informacijos „Facebook” ar „Instagram” platformose.

Viena gėlių parduotuvės savininkė pasakojo, kad anksčiau ji manė, jog gėles žmonės nori pamatyti gyvai prieš perkant. Bet kai pradėjo aktyviai fotografuoti savo darbus ir skelbti socialiniuose tinkluose, užsakymai pradėjo plaukti ne tik iš Mažeikių, bet ir iš aplinkinių rajonų. Dabar apie 40 procentų jos pajamų sudaro užsakymai, kurie ateina per internetą.

Tačiau čia svarbu suprasti vieną dalyką – skaitmeninimas nereiškia, kad reikia iškart investuoti tūkstančius eurų į sudėtingas sistemas. Pradėti galima labai paprastai: sukurti „Facebook” puslapį, pradėti reguliariai skelbti nuotraukas su aprašymais, atsakinėti į žmonių klausimus. Vienas kepyklos savininkas pradėjo tiesiog fotografuoti kasdien kepamus produktus ir skelbti juos ryte – žmonės pradėjo rezervuoti prekes dar prieš ateinant į parduotuvę.

Kainų politika ir vertės kūrimas

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria Mažeikių verslininkai, yra kainos klausimas. Kai perkamoji galia nėra labai didelė, o konkurencija su didžiaisiais prekybos centrais ir internetinėmis parduotuvėmis nuolatinė, kaip išlaikyti pelningumą?

Įdomu tai, kad sėkmingiausieji verslininkai nekoncentriuojasi į kainų karą. Jie kuria pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, vienas elektronikos parduotuvės savininkas negali konkuruoti su „Pigu.lt” ar „Varle.lt” kainomis, bet jis siūlo tai, ko internetas negali – asmeninį konsultavimą, montavimo paslaugas, greitą garantinį aptarnavimą. Jo klientai moka šiek tiek daugiau, bet žino, kad bet kada gali užeiti ir gauti pagalbą.

Kitas pavyzdys – maisto produktų parduotuvė, kuri specializuojasi vietiniais ir ekologiškais produktais. Taip, kainos aukštesnės nei supermarketuose, bet ji turi aiškią tikslinę auditoriją – žmones, kuriems svarbu produkto kilmė ir kokybė. Savininkė pasakojo, kad pradžioje buvo sunku, bet pamažu suformavo lojalių klientų ratą.

Praktinis patarimas: neieškokite būdų, kaip tapti pigiausiu. Ieškokite, kuo galite būti vertingiausias savo klientams. Galbūt tai greitas aptarnavimas, galbūt asmeninis dėmesys, galbūt unikalus produktų asortimentas. Kai žmonės supranta jūsų vertę, kaina tampa mažiau svarbi.

Bendradarbiavimas vietoj konkurencijos

Vienas netikėčiausių dalykų, kurį pastebėjau kalbėdamasis su Mažeikių verslininkais, yra jų noras bendradarbiauti. Tai galbūt skamba keistai – kaip konkurentai gali bendradarbiauti? Bet regioniniame mieste tai veikia kitaip nei didmiestyje.

Kelios kavines pasakojo, kad jos kartais rekomenduoja klientus viena kitai – jei viena yra pilna arba neturi laisvų vietų renginiui, ji nukreipia klientą į kitą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai kuria gerą įvaizdį visam sektoriui ir stiprina klientų pasitikėjimą. Be to, šios kavinės kartais kartu perka produktus, kad gautų geresnes kainas iš tiekėjų.

Kitas pavyzdys – kelios drabužių parduotuvės organizuoja bendrus išpardavimus ar mados renginius. Tai leidžia sumažinti rinkodaros išlaidas ir pritraukti daugiau lankytojų. Viena savininkė sakė, kad anksčiau ji manė, jog kiekvienas klientas, kuris eina į kitą parduotuvę, yra prarastas klientas. Dabar ji supranta, kad bendradarbiaudama su kitomis parduotuvėmis, ji išplečia bendrą klientų bazę.

Tai nereiškia, kad reikia dalintis visais verslo paslapčiais, bet galima ieškoti sričių, kur bendradarbiavimas naudingas visiems. Galbūt tai bendras produktų pirkimas, bendri renginiai, rekomendacijų mainai ar net patirties dalijimasis.

Darbuotojų klausimas ir kaip jį sprendžia vietos verslai

Darbuotojų trūkumas yra viena didžiausių problemų ne tik Mažeikiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau regionuose ši problema jaučiama ypač stipriai. Jaunimas išvyksta į didesnius miestus ar užsienį, o likę darbuotojai dažnai turi keletą darbo vietų pasirinkimų.

Vienas kavinės savininkas pasakojo, kad anksčiau jis bandė konkuruoti atlyginimais, bet suprato, kad tai ne visada veikia. Vietoj to, jis pradėjo kurti geresnę darbo aplinką – lankstesnius grafikus, galimybes mokytis, komandos renginius. Dabar jo darbuotojai dirba ilgiau ir yra lojalūs, nors atlyginimai nėra aukščiausi rinkoje.

Kitas įdomus sprendimas – viena parduotuvė įdarbino vyresnio amžiaus žmones, kurie anksčiau buvo laikomi „per seni” darbui. Pasirodė, kad jie yra patikimi, punktualūs ir turi puikius bendravimo su klientais įgūdžius. Savininkė sako, kad tai buvo vienas geriausių jos sprendimų.

Taip pat pastebėjau, kad kai kurie verslininkai investuoja į automatizavimą ten, kur tai įmanoma. Pavyzdžiui, viena parduotuvė įsidiegė savitarnos kasą, kuri leidžia sumažinti darbuotojų poreikį piko valandomis. Tai nėra pigus sprendimas, bet ilgalaikėje perspektyvoje atsipirksta.

Finansų valdymas ir krizių atsparumas

Kalbant apie ekonominius iššūkius, negalima nepaminėti finansų valdymo. Daugelis verslininkų, su kuriais kalbėjausi, pripažino, kad anksčiau jie neturėjo aiškios finansinės strategijos. Bet kelios krizės – 2008-2009 metų ekonominė krizė, pandemija, dabar infliacija ir energijos kainų šuoliai – išmokė būti atsargesniems.

Vienas statybos įmonės savininkas pasakojo, kad dabar jis visada turi finansinę pagalvę bent trims mėnesiams. Tai reiškia, kad net jei užsakymų sumažėtų ar klientai vėluotų mokėti, jis galėtų išlaikyti verslą. Anksčiau jis investuodavo visas lėšas atgal į verslą, bet suprato, kad tai rizikinga.

Kitas svarbus aspektas – išlaidų kontrolė. Tai nereiškia, kad reikia taupyti ant visko, bet reikia suprasti, kur jūsų pinigai eina. Viena parduotuvės savininkė pradėjo detalizuotai fiksuoti visas išlaidas ir pastebėjo, kad nemažai pinigų „nuteka” smulkmenoms – nereikalingiems prenumeratoms, per didelėms atsargoms, neefektyviam energijos vartojimui. Kai ji tai optimizavo, sutaupė apie 15 procentų mėnesinių išlaidų.

Praktinis patarimas: jei dar neturite, sukurkite finansinį planą bent metams į priekį. Įtraukite pesimistinį scenarijų – ką darysite, jei pajamos sumažės 30 procentų? Turėjimas atsakymo į šį klausimą jau suteikia didelį ramybės jausmą.

Kai iššūkiai tampa galimybėmis: žvilgsnis į ateitį

Pokalbiai su Mažeikių verslininkais parodė, kad ekonominiai iššūkiai, nors ir sunkūs, gali būti ir galimybė. Tie, kurie sugeba prisitaikyti, dažnai tampa stipresni ir konkurencingesni. Vienas svarbiausių dalykų, kurį pastebėjau – sėkmingi verslininkai nežiūri į iššūkius kaip į laikinų sunkumų. Jie supranta, kad kintančios sąlygos yra nauja norma.

Pavyzdžiui, energijos kainų šuolis privertė daugelį verslininkų pagalvoti apie energijos efektyvumą. Viena kepykla investavo į naujas, efektyvesnes krosnies, kita įmonė – į saulės baterijas. Pradžioje tai atrodė kaip didelės išlaidos, bet dabar jie mato, kad tai buvo protinga investicija, kuri mažina priklausomybę nuo kintančių kainų.

Kitas aspektas – vietos bendruomenės svarba. Mažeikiuose, kaip ir kituose regioniniuose miestuose, žmonės vis dar vertina asmeninius santykius ir vietos verslą. Tie verslininkai, kurie aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, remia vietos renginius ar labdaros akcijas, dažnai gauna lojalesnių klientų. Tai nėra tik rinkodaros triukas – tai tikras ryšys su bendruomene, kuris abipusiai naudingas.

Žvelgiant į ateitį, aišku, kad Mažeikių verslas turės ir toliau prisitaikyti. Demografiniai pokyčiai, technologijų raida, kintančios vartotojų įpročiai – visa tai reikalauja nuolatinio budrumu ir noro mokytis. Bet tie verslininkai, kurie priėmė šį iššūkį, rodo, kad regioninis verslas gali ne tik išgyventi, bet ir klestėti.

Galbūt svarbiausias pamoka, kurią galima išmokti iš Mažeikių verslininkų patirties, yra ta, kad nėra vieno teisingo recepto. Kiekvienas verslas yra unikalus, kiekviena situacija skirtinga. Bet yra bendri principai – lankstumas, noras mokytis, dėmesys klientams, protingas finansų valdymas ir bendradarbiavimas. Šie principai veikia nepriklausomai nuo verslo dydžio ar sektoriaus.

Regioninis verslas Lietuvoje turi savo unikalių iššūkių, bet ir unikalių privalumų. Artimesnis ryšys su klientais, mažesnė konkurencija tam tikrose nišose, galimybė greičiau reaguoti į pokyčius – visa tai gali būti konkurenciniai pranašumai, jei mokama jais pasinaudoti. Mažeikių verslininkai rodo, kad su tinkamu požiūriu ir noru prisitaikyti, galima sėkmingai veikti net ir sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis.