Kodėl Mažeikių verslininkai renkasi likti mažame mieste, o ne keltis į Vilnių
Read Time:2 Minute, 5 Second
Mažeikiai – ne tik naftos miestas
Daugelis galvoja, kad verslui augti reikia didelio miesto. Vilnius, Kaunas, gal Klaipėda – ten pinigai, ten ryšiai, ten galimybės. Bet Mažeikiuose yra nemažai verslininkų, kurie šią logiką tiesiog atmeta. Ir ne todėl, kad neturėjo galimybės išvykti.
Mažeikiai – apie 30 000 gyventojų turintis miestas Žemaitijoje, labiausiai žinomas dėl „Orlen Lietuva” naftos perdirbimo gamyklos. Tačiau šalia šio pramoninio giganto čia veikia ir smulkus bei vidutinis verslas – statybos įmonės, maisto tiekėjai, IT paslaugų teikėjai, mažmeninė prekyba. Ir dalis jų sąmoningai pasirinko likti.
Konkurencija čia kitokia
Vienas iš pagrindinių argumentų, kurį mini vietiniai verslininkai – mažesnė konkurencija. Vilniuje atidaryti, tarkime, statybinių medžiagų parduotuvę reiškia stoti prieš dešimtis gerai įsitvirtinusių žaidėjų. Mažeikiuose rinka mažesnė, bet ir konkurentų mažiau. Jei esi geras tame, ką darai, žmonės pas tave grįžta – ir ne todėl, kad neturi kur kitur eiti, o todėl, kad žino tave asmeniškai.
Tas asmeninis ryšys su klientais čia nėra tik frazė iš rinkodaros vadovėlio. Kai mieste visi vienaip ar kitaip pažįsta vienas kitą, reputacija formuojasi greičiau. Tai gali būti ir spąstai, jei kažkas nepavyksta, bet dažniau – tai pranašumas.
Kaštai, kurie leidžia kvėpuoti
Verslo skaičiai Mažeikiuose atrodo kitaip nei sostinėje. Komercinio ploto nuoma – kelis kartus pigesnė. Darbo jėga – taip pat. Žmogus, kuris Vilniuje reikalautų 1800 eurų į rankas, Mažeikiuose gali dirbti už 1200 ir jaustis gerai, nes gyvenimo kaštai čia atitinkamai mažesni. Tai reiškia, kad smulkus verslas gali išgyventi ir augti net ir be didelių investicijų ar išorinių finansavimų.
Kai kurie verslininkai atvirai sako – jei būtų bandę tą patį daryti Vilniuje, per pirmus dvejus metus būtų bankrutavę. Mažeikiuose tas pats verslas veikia jau dešimt metų.
Šeima, gyvenimo kokybė ir kiti „neversliniai” dalykai
Ne viskas susiveda į skaičius. Dalis verslininkų tiesiog nenori keisti gyvenimo būdo. Čia jų namai, čia vaikai lanko mokyklą, čia tėvai gyvena netoliese. Vilnius daugeliui atrodo kaip miestas, kuriame reikia nuolat bėgti – ir niekada nepasivyti.
Mažeikiuose galima per 10 minučių nuvažiuoti į darbą, po pietų grįžti namo, vakare pabūti su šeima. Tai skamba paprastai, bet žmonėms, kurie tą turėjo ir žino, kaip tai atrodo, tai nėra smulkmena.
Tai ne nostalgija – tai strategija
Likti Mažeikiuose nėra pasidavimas ar baimė išvykti. Bent jau ne tiems, apie kuriuos čia kalbama. Tai sąmoningas pasirinkimas, pagrįstas konkrečia logika: mažesnė konkurencija, žemesni kaštai, stipresni ryšiai su klientais ir gyvenimo kokybė, kurios didmiestyje nebūtinai rasi. Žinoma, yra ir apribojimų – tam tikros rinkos čia tiesiog per mažos, o talentingų specialistų pritraukimas lieka iššūkiu. Bet tie, kurie surado savo nišą ir suprato, kaip dirbti šiame kontekste, neklausia savęs, kodėl neišvyko. Jie klausia, kaip augti toliau – čia.
Happy
0 %
Sad
0 %
Excited
0 %
Sleepy
0 %
Angry
0 %
Surprise
0 %
0
0
