Mažeikiečių verslo pulsas: ką vietiniai gyventojai iš tikrųjų galvoja apie verslą savo mieste
Miestas, kuris nori daugiau
Mažeikiai – tai miestas su charakteriu. Čia žmonės kalba atvirai, nemuša aplinkui krūmo ir tikrai žino, ko nori. Tad kai pradedi kalbėtis su vietiniais apie verslą, greitai supranti – nuomonių netrūksta, o aistros – dar daugiau.
Pokalbiai gatvėje, kavinėse, turguje atskleidžia įdomų paradoksą: mažeikiečiai didžiuojasi savo miestu, bet tuo pat metu jaučia, kad verslo aplinka galėtų būti kur kas gyvesnė. Ir tai nėra tuščias murmėjimas – tai konstruktyvi kritika iš žmonių, kurie čia gyvena, dirba ir moka mokesčius.
Ką sako patys gyventojai
Dažniausiai girdima mintis – trūksta įvairovės. „Atidarom kavinę, uždarom kavinę, vėl atidarom kitą kavinę toje pačioje vietoje” – juokiasi viena moteris, kuri Mažeikiuose gyvena visą gyvenimą. Ir iš tiesų, daugelis gyventojų pastebi, kad verslo kraštovaizdis keičiasi, bet ne visada į priekį – kartais tiesiog sukasi ratu.
Kita vertus, yra ir tikrų entuziazmo protrūkių. Kai kurie vietiniai verslininkai – kepėjai, amatininkai, IT specialistai – kuria kažką tikro ir įdomaus. Žmonės tai mato ir vertina. „Kai atsiranda kažkas naujo ir kokybiško, mes palaikome, perkame, rekomenduojame draugams” – sako vienas jaunas mažeikietis. Bendruomeniškumo jausmas čia tikrai veikia.
Tačiau didžioji dalis gyventojų sutaria: didžiausia problema – kvalifikuotų darbuotojų nutekėjimas. Jauni žmonės išvyksta į Vilnių, Klaipėdą ar užsienį. Ir verslininkai tai jaučia tiesiogiai – sunku rasti žmonių, sunku išlaikyti komandą, sunku augti.
Verslas tarp vilties ir nusivylimo
Įdomu tai, kad patys vietiniai verslininkai kalba dviem balsais vienu metu. Viena ranka rodo į biurokratines kliūtis, lėtą savivaldybės reakciją, infrastruktūros problemas. Kita ranka – į galimybes, kurios čia tikrai egzistuoja: pigesnės patalpos nei didmiesčiuose, lojalūs klientai, mažesnė konkurencija tam tikrose nišose.
Mažeikiuose veikianti naftos perdirbimo pramonė suformavo specifinę darbo kultūrą – žmonės čia įpratę prie stabilumo, prie didelio darbdavio. Tai reiškia, kad smulkus verslas kartais sunkiai konkuruoja dėl darbuotojų dėmesio ir lojalumo. Bet tai taip pat reiškia, kad miestas turi stiprią techninę kompetenciją, kurią galima panaudoti kuriant naujus verslus.
Tai ne galas – tai tik įdomiausia dalis
Mažeikiai nėra miręs miestas. Jis yra gyvas, nervingas, ieškantis savo kelio – ir tai yra kur kas įdomiau nei bet kokia stabili, nuspėjama situacija. Gyventojai nori matyti daugiau drąsių idėjų, daugiau verslininkų, kurie rizikuoja ir kuria kažką prasmingo. Jie nori palaikyti – tik duokite jiems priežastį.
Verslo pulsas Mažeikiuose plaka. Gal ne visada tolygiai, gal kartais per greitai ar per lėtai – bet jis plaka. O kur yra pulsas, ten yra ir gyvybė. Ir tai, ko miestas labiausiai reikalauja iš savo verslininkų ir valdžios, yra labai paprasta: nebijokite eksperimentuoti, klausykitės žmonių ir darykite kažką, kas iš tikrųjų svarbu. Mažeikiečiai tikrai tai įvertins.