Kaip mažeikiečiai vertina vietinį verslą: gyventojų nuomonių tyrimas ir praktiniai patarimai pradedantiesiems verslininkams
Read Time:8 Minute, 27 Second
Kodėl vietinė nuomonė kartais būna skaudesnė už bet kokią rinkos analizę
Mažeikiai – miestas, kuriame visi viską žino apie visus. Tai gali skambėti kaip klišė, bet kai pradedi gilintis į tai, kaip čia žmonės vertina vietinį verslą, supranti, kad ši „mažo miestelio” dinamika turi milžinišką įtaką bet kokiai verslo iniciatyvai. Atlikę neoficialų, bet gana išsamų gyventojų nuomonių tyrimą (kalbėjomės su daugiau nei 80 žmonių įvairiose miesto vietose), pastebėjome keletą tendencijų, kurios turėtų priversti susimąstyti kiekvieną, kas čia planuoja pradėti savo verslą.
Pirmiausia – mažeikiečiai yra skeptiški. Ne todėl, kad būtų blogi žmonės ar nenorėtų palaikyti vietinių verslininkų. Priešingai, daugelis išreiškė norą pirkti vietoje, remti kaimynus. Bet problema ta, kad per pastaruosius dešimtmečius jie matė tiek daug prasidedančių ir greitai užsidarančių verslų, kad natūraliai išsivystė tam tikra apsauginė reakcija. „Dar viena kava? Na, pažiūrėsim, kiek išsilaikys”, – tokio tipo komentarai pasigirsta dažnai.
Antra įdomi detalė – kokybės ir kainos santykis čia vertinamas labai griežtai. Mažeikiečiai nėra turtingiausių Lietuvos miestų gyventojai, ir tai formuoja jų lūkesčius. Jie nenori mokėti „vilnietiškų” kainų, bet kartu tikisi paslaugos ar produkto, kuris neatsiliktų nuo sostinės standartų. Tai sudėtinga lygtis, kurią išspręsti ne taip paprasta.
Ką žmonės iš tiesų sako apie vietinius verslus
Vienas ryškiausių dalykų, kuriuos išgirdome – žmonės vertina autentiškumą ir asmeninį ryšį. Pavyzdžiui, kelios vietinės kavinės, kurios egzistuoja jau keletą metų, sulaukė palankių atsiliepimų ne dėl to, kad jų kava būtų geriausia (nors ir neblogai), o dėl to, kad savininkai „normalūs”, „bendrauja”, „prisimena, ką užsisakai”.
Tačiau čia pat iškyla ir kita medalio pusė. Kai kurie respondentai pasakojo apie patirtis, kai vietinio verslo savininkai elgėsi „per daug savaip”, „tarsi darytų paslaugą”, arba buvo „užsisklendę ir nemalonūs”. Viena moteris pasidalino istorija apie vietinę parduotuvę, kur ji bandė grąžinti sugedusį produktą, bet buvo sutikta su tokiu priešiškumu, kad daugiau ten niekada negrįžo. „Aš suprantu, kad mažas verslas, bet tai nereiškia, kad gali elgtis kaip nori”, – sakė ji.
Įdomu tai, kad socialiniai tinklai čia vaidina dvigubą vaidmenį. Viena vertus, gyventojai aktyviai seka vietines verslo paskyras ir vertina, kai mato nuoširdžius įrašus, užkulisius, žmonišką pusę. Kita vertus, bet kokia klaida ar nesusipratimas gali labai greitai išplisti ir sugadinti reputaciją. Vienas jaunas verslininkas pasidalino, kaip vienas negatyvus komentaras Facebook grupėje apie vėluojantį užsakymą jam kainavo keliolika klientų per savaitę.
Kur slypi didžiausi poreikiai ir galimybės
Kalbėdami su mažeikiečiais, paklausėme, ko jiems trūksta mieste. Atsakymai buvo įvairūs, bet kai kurios temos kartojosi nuolat. Pirmiausia – kokybiškas aptarnavimas. Ne būtinai prabangus, bet profesionalus, draugiškas, efektyvus. Žmonės minėjo, kad dažnai eina į didžiuosius prekybos centrus ne todėl, kad ten pigiau (kartais net brangiau), o todėl, kad ten „bent žinai, ko tikėtis”.
Antra dažnai minėta sritis – specializuotos paslaugos ir produktai. Viena mama pasakojo, kaip sunku rasti kokybišką vaikų drabužių parduotuvę, kur būtų ne tik „rinkos” prekės, bet ir kažkas įdomesnio. Kitas respondentas minėjo, kad norėtų turėti vietą, kur galėtų rasti sveikos mitybos produktų, ne tik tuos kelis dalykus, kuriuos siūlo didieji tinklai.
Trečia sritis – laisvalaikio ir bendruomenės erdvės. Keletas jaunų žmonių sakė, kad mieste trūksta vietų, kur galėtum tiesiog praleisti laiką, dirbti su nešiojamuoju kompiuteriu, susitikti su draugais ne bare ar kavinėje su televizoriumi fone. „Kažkas panašaus į bendradarbystės erdvę, bet ne tokią oficialią”, – paaiškino vienas IT specialistas.
Tačiau čia svarbu nepasiduoti iliuzijai, kad pakanka tiesiog atidaryti tai, ko „trūksta”. Keli respondentai minėjo verslus, kurie atrodė kaip puiki idėja, bet neprigijo. Kodėl? Dažniausiai dėl to, kad savininkai nesuprato vietinės specifikos arba neturėjo kantrybės išlaukti, kol verslas įsitvirtins. Mažeikiuose reikia laiko, kad žmonės pradėtų pasitikėti ir tapti nuolatiniais klientais.
Socialinių tinklų ir žodžio iš lūpų į lūpas galia
Negalima pervertinti to, kaip svarbu Mažeikiuose yra asmeninis rekomendacijas. Viena respondentė pasakojo, kaip pradėjo naudotis vienos vietinės kirpėjos paslaugomis tik todėl, kad kaimynė „labai gyrė”. Kita sakė, kad niekada nebūtų užsukusi į tam tikrą kavinę, jei ne draugės nuotrauka Instagram su komentaru „geriausia kava mieste”.
Bet čia pat – ir pavojus. Negatyvi patirtis plinta dar greičiau. Vienas verslininkas pasidalino, kaip vienas nepatenkinto kliento komentaras vietinėje Facebook grupėje jam sukėlė tikrą krizę. „Žmonės net nesidomėjo mano versija, tiesiog patikėjo tuo, ką perskaitė”, – sakė jis.
Socialiniai tinklai Mažeikiuose veikia šiek tiek kitaip nei didmiesčiuose. Čia ne tiek svarbu turėti tobulą vizualinį turinį (nors ir tai nekenks), kiek būti aktyviam bendruomenėje, atsakinėti į žinutes, dalyvauti diskusijose. Keli sėkmingi vietiniai verslininkai pasakojo, kad jų klientų bazė išaugo būtent todėl, kad jie aktyviai bendravo vietinėse grupėse, atsakinėjo į klausimus, dalyvavo vietiniuose renginiuose.
Viena įdomi detalė – gyventojai vertina, kai verslas prisideda prie bendruomenės. Tai gali būti parama vietinei mokyklai, dalyvavimas miesto šventėse, ar net tiesiog reguliarūs įrašai apie Mažeikius. „Kai matau, kad verslininkas tikrai rūpinasi miestu, o ne tik pinigais, labiau noriu jį palaikyti”, – sakė viena respondentė.
Kainodara: vaikščiojimas ant plonas virves
Tai viena jautriausių temų. Beveik visi respondentai minėjo kainas kaip svarbų faktorių. Bet įdomiausia tai, kad žmonės ne visada ieško pigiausio varianto. Jie ieško „sąžiningos” kainos. Kas tai reiškia? Tai reiškia, kad jie supranta, jog vietinis verslas negali konkuruoti kainomis su dideliais tinklais, bet tikisi, kad skirtumas bus protingas ir paaiškinamas.
Vienas sėkmingas vietinis verslininkas pasidalino savo strategija: jis visada atvirai paaiškina, kodėl jo produktas kainuoja tiek, kiek kainuoja. „Aš pasakoju apie kokybę, apie tai, iš kur gaunama žaliava, kiek laiko užima gamyba. Žmonės tai vertina ir sutinka mokėti daugiau”, – sakė jis.
Tačiau yra ir priešingų pavyzdžių. Keletas respondentų minėjo verslus, kurie, jų nuomone, „per daug užsikėlė” ir dėl to prarado klientus. „Suprantu, kad nori uždirbti, bet kai matau, kad tas pats daiktas kitoje parduotuvėje kainuoja dvigubai pigiau, sunku pateisinimą rasti”, – sakė vienas vyras.
Įdomu ir tai, kad kai kurie gyventojai yra pasirengę mokėti daugiau už paslaugą, bet ne už produktą. Pavyzdžiui, už kirpėją, masažuotoją ar trenerį jie mieliau mokės vietinę kainą, nes vertina asmeninį ryšį ir patogumą. Bet kai kalbama apie prekes, kurias galima lengvai palyginti internete, jie tampa daug kritiškesni.
Ką daryti pradedančiajam verslininkui: ne patarimai iš vadovėlių
Dabar pereikime prie to, kas iš tiesų veikia Mažeikiuose, remiantis ne teorija, o realių žmonių patirtimi ir nuomonėmis.
Pirma – nepradėk verslo tik todėl, kad „kažkas turi veikti”. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių pradeda verslą be aiškios vizijos ar supratimo, kam tai reikia. Vienas iš respondentų, kuris pats bandė pradėti verslą ir nepavyko, atvirai prisipažino: „Aš tiesiog maniau, kad atidaryti kavinę būtų smagu. Neturėjau jokio plano, netyrinėjau rinkos. Natūralu, kad nepavyko.”
Antra – praleisk laiko su potencialiais klientais dar prieš atidarydamas verslą. Eik į vietas, kur jie būna, klausinėk, stebėk, klausyk. Tai gali atrodyti kaip laiko švaistymas, bet iš tiesų tai geriausias būdas suprasti, ko žmonės tikrai nori. Viena sėkminga verslininkė pasakojo, kaip ji prieš atidarydama savo parduotuvę keletą mėnesių tiesiog bendravo su žmonėmis prekybos centre, klausė, ko jiems trūksta, ką norėtų matyti.
Trečia – būk matomas, bet ne įkirus. Socialiniuose tinkluose būtina būti aktyviam, bet ne per daug agresyviam. Žmonės vertina nuoširdumą, bet nekenčia jausti, kad jiems bando kažką primesti. Vienas verslininkas pasidalino, kad jo geriausi rezultatai atėjo ne iš reklamų, o iš paprastų, autentiškų įrašų apie kasdienybę versle.
Ketvirta – nevenk kritikos, bet mokykis ją valdyti. Kai gauni neigiamą atsiliepimą, pirmasis instinktas gali būti gintis ar ignoruoti. Bet geriausia strategija – pripažinti problemą (jei ji tikrai egzistuoja), pasiūlyti sprendimą ir pademonstruoti, kad tau rūpi. Keli respondentai minėjo verslus, kurie jiems tapo mielesni būtent todėl, kad matė, kaip savininkai profesionaliai sureagavo į skundą.
Penkta – investuok į santykius, ne tik į produktą. Mažeikiuose žmonės perka ne tik daiktus ar paslaugas, jie perka patirtį ir ryšį. Jei sugebėsi sukurti tikrą ryšį su klientais, jie taps ne tik pirkėjais, bet ir ambasadoriais, kurie rekomenduos tave kitiems.
Klaidos, kurių geriau nedaryti
Remiantis tuo, ką girdėjome iš gyventojų, yra keletas klasikinių klaidų, kurias daro pradedantieji verslininkai Mažeikiuose.
Pirmoji – manyti, kad „jei pastatysiu, jie ateis”. Tai neveikia. Net jei turi puikų produktą ar paslaugą, žmonės turi apie tai sužinoti, o dar svarbiau – turi turėti priežastį išbandyti. Vienas verslininkas pasakojo, kaip jis atidarė parduotuvę ir laukė klientų, bet jų nebuvo. Tik kai pradėjo aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime ir siūlyti specialius pasiūlymus naujiems klientams, reikalai pajudėjo.
Antroji klaida – kopijuoti tai, kas veikia kitur, negalvojant apie vietinį kontekstą. Tai, kas puikiai veikia Vilniuje ar Kaune, nebūtinai veiks Mažeikiuose. Vienas respondentas minėjo verslą, kuris bandė įvesti „sostinės” stilių ir kainas, bet greitai sužlugo, nes žmonės to nepriėmė.
Trečioji – neturėti kantrybės. Daugelis gyventojų minėjo verslus, kurie atrodė perspektyvūs, bet užsidarė per greitai. Mažeikiuose reikia laiko, kad žmonės pradėtų pasitikėti ir tapti nuolatiniais klientais. Jei tikies greitų rezultatų, greičiausiai nusivylsi.
Ketvirtoji – ignoruoti atsiliepimus ir kritiką. Kai kurie verslininkai priima bet kokią kritiką kaip asmeninį įžeidimą ir tampa gynybiniai. Bet gyventojai aiškiai išreiškė, kad vertina, kai jų nuomonė yra išgirsta ir į ją reaguojama. „Aš suprantu, kad niekas nėra tobulas, bet kai matau, kad verslininkas net nebando gerėti, nebenoriu ten grįžti”, – sakė viena respondentė.
Kai miestas tampa partneriu, o ne tik rinka
Galiausiai, vienas svarbiausių dalykų, kuriuos išmokome iš šio tyrimo – sėkmingi vietiniai verslininkai Mažeikiuose yra tie, kurie supranta, kad jie ne tik parduoda produktus ar paslaugas, bet ir prisideda prie bendruomenės. Tai gali skambėti idealistiškai, bet tai veikia.
Žmonės nori jaustis, kad jų pinigai lieka bendruomenėje, kad jie palaiko ne tik verslą, bet ir žmogų, kuris gyvena tame pačiame mieste, susiduria su tais pačiais iššūkiais, rūpinasi tomis pačiomis problemomis. Kai verslininkas tampa bendruomenės dalimi – dalyvauja renginiuose, palaiko vietos iniciatyvas, bendrauja su žmonėmis ne tik kaip su klientais – jis sukuria kažką vertingesnio nei tiesiog verslo santykį.
Vienas įkvepiantis pavyzdys – vietinė kepykla, kurią minėjo daugybė respondentų. Jos savininkai ne tik gamina duoną, bet ir reguliariai aukoja produktus vietiniams renginiams, palaiko mokyklas, dalyvauja bendruomenės projektuose. „Aš perku jų duoną ne todėl, kad ji būtinai geriausia (nors ir gera), o todėl, kad žinau, jog jie tikrai rūpinasi miestu”, – sakė viena moteris.
Tai nereiškia, kad turi tapti labdaros organizacija ar išleisti visus pinigus bendruomenės projektams. Tai reiškia, kad turi rasti būdų, kaip autentiškai prisidėti prie to, kas svarbu žmonėms aplink tave. Galbūt tai bus parama vietinei sporto komandai, galbūt dalyvavimas miesto šventėje, o gal tiesiog reguliarūs įrašai socialiniuose tinkluose apie tai, kas vyksta Mažeikiuose.
Pradedant verslą Mažeikiuose, svarbu suprasti, kad tu ne tik atidari parduotuvę ar kavinę – tu tampai dalimi sudėtingos socialinės ekosistemos, kur reputacija kuriama metais, bet gali būti sugadinta per kelias dienas. Kur žmonės vertina autentiškumą labiau nei tobulumą, santykius labiau nei žemiausias kainas, ir bendruomeniškumą labiau nei grynai verslo požiūrį. Jei sugebi tai suprasti ir priimti, turi gerą šansą ne tik išgyventi, bet ir klestėti šiame mieste.
Happy
0 %
Sad
0 %
Excited
0 %
Sleepy
0 %
Angry
0 %
Surprise
0 %
0
0
