Ką apie verslą Mažeikiuose mano vietiniai gyventojai: 10 nuomonių, kurios nustebins
Read Time:3 Minute, 26 Second
Mažeikiai jau seniai nebe tik naftos perdirbimo miestas – bent jau taip bandoma jį pristatyti įvairiuose regioninės plėtros pranešimuose. Realybė, kaip visada, kur kas nuobodesnė ir sudėtingesnė nei bet koks oficialus komunikatas. Nusprendžiau pakalbinti keliolika vietinių žmonių – nuo parduotuvėlės savininkės iki taksisto, nuo pensininko iki jauno IT specialisto, kuris čia liko tik todėl, kad tėvai turi namą. Nuomonės, kaip ir tikėtasi, pasirodė toli gražu ne vienareikšmės, o kai kurios – tiesiog nemalonios tiems, kas mieste bando kurti gražią verslo istoriją.
1. „Viskas priklauso nuo naftos, ir tiek“
Beveik kiekvienas pašnekovas anksčiau ar vėliau paminėjo „Orlen Lietuva“. Vienas vyriškis, dirbantis statybų srityje, tiesiai šviesiai pasakė: kai gamykla kosėja, kosėja visas miestas. Smulkus verslas jam atrodo kaip priedas prie didelio dinozauro, o ne savarankiška jėga. Skamba pesimistiškai, bet sunku ginčytis – juk didžioji dalis miesto pinigų sukasi būtent aplink šią įmonę.
2. „Kavinių daug, bet visos vienodos“
Moteris, dirbanti mokykloje, piktinosi, kad Mažeikiuose atsidaro po kelias kavines per metus, bet jos visos tarsi klonuotos – tas pats meniu, tie patys interjero sprendimai iš to paties katalogo. Jos žodžiais, verslininkai kopijuoja vieni kitus, nes bijo rizikuoti su kažkuo originalesniu. Ar tai tiesa, ar tik nuovargis nuo pasirinkimo trūkumo – sunku pasakyti, bet argumentas turi logikos.
3. „Parduotuvių tinklai užgožia viską“
Senesnės kartos pensininkas prisiminė laikus, kai centre buvo mažos parduotuvėlės su „savu“ pardavėju. Dabar, jo teigimu, viskas – tik dideli prekybos tinklai, o smulkus verslininkas neturi jokių šansų konkuruoti kainomis. Tiesa, jis pats pripažino, kad ir pirkti eina būtent į tuos tinklus, nes ten pigiau. Prieštaringa, bet gyvenimiška.
4. „Jaunimas bėga, verslui nėra kam dirbti“
Kelios pašnekovės, dirbančios paslaugų sektoriuje, skundėsi darbuotojų trūkumu. Jaunimas išvažiuoja į Vilnių, Klaipėdą ar užsienį, o vietoje jų likę žmonės dažnai neturi noro ar kvalifikacijos dirbti ten, kur reikalaujama daugiau nei standartinio pardavėjo vaidmens. Verslas, pasak vienos moters, tampa įkaitu demografijos, o ne rinkos.
5. „Savivaldybė padeda, bet tik popieriuje“
Kelis kartus išgirdau skeptišką požiūrį į vietos valdžios paramą verslui. Vienas smulkus prekybininkas sakė, kad projektai ir paramos schemos skamba gražiai pranešimuose spaudai, bet realiai gauti finansavimą – biurokratinis košmaras, kuriam ne visi turi laiko ar kantrybės.
6. „IT sektorius – vienintelė šviesa tunelio gale“
Jaunas programuotojas buvo kiek optimistiškesnis – jis mato, kad nuotolinis darbas leidžia žmonėms likti Mažeikiuose ir dirbti didelėms Vilniaus ar užsienio kompanijoms. Bet net jis pridūrė, kad tai nesukuria realaus vietinio verslo, tik leidžia žmonėms fiziškai gyventi mieste, o pinigus leisti kitur arba internetu.
7. „Turizmo čia nėra ir nebus“
Viena viešbučio administratorė gan kandžiai pasisakė apie miesto turizmo potencialą – jo, anot jos, tiesiog nėra. Žmonės sustoja pernakvoti pakeliui į Palangą ar Šiaulius, bet niekas specialiai neatvažiuoja į Mažeikius kaip į tikslą. Ir tai, jos manymu, sąžininga tiesa, kurią retai kas nori garsiai pasakyti.
8. „Rinkos aikštė – tuštuma su potencialu“
Keli žmonės minėjo miesto centrą kaip vietą, kuri galėtų būti gyvesnė, jei ten atsirastų daugiau smulkaus verslo, o ne apleistų patalpų su „Nuomojama“ lentelėmis. Kritika nukreipta ne tik į verslininkus, bet ir į patalpų savininkus, kurie, pasak vieno pašnekovo, laiko kainas per aukštas ir tiesiog laukia „stebuklo“.
9. „Vieni verslai išnyksta, kiti atsiranda – bet iš esmės niekas nesikeičia“
Vidutinio amžiaus vyras, dirbantis logistikos srityje, pastebėjo įdomų dalyką: verslų kaita mieste vyksta nuolat, bet bendras vaizdas išlieka toks pat – tos pačios nišos, tie patys formatai, tik skirtingi pavadinimai iškabose. Jam tai atrodo kaip įrodymas, kad rinka čia tiesiog per maža realiai inovacijai.
10. „Žmonės nebetiki, kad čia įmanoma kažką sukurti“
Galbūt liūdniausia nuomonė – iš moters, kuri pati bandė atidaryti nedidelį amatų verslą ir po metų uždarė. Ji sakė, kad didžiausia problema – ne pinigai ar klientai, o bendra nuotaika: žmonės čia įpratę galvoti, kad viskas rimta vyksta kažkur kitur, o Mažeikiai – tik tranzitinė stotelė gyvenime.
Vietoj gražaus finalo – kelios nepatogios mintys prie kavos puodelio
Skaitant šias dešimt nuomonių, sunku nepastebėti vieno dalyko – niekas nesako, kad viskas blogai, bet niekas ir neskuba giedoti odžių verslo klimatui. Mažeikiai atrodo kaip miestas, kuris egzistuoja kažkur tarp inercijos ir atsargaus optimizmo. Naftos gamykla kaip buvo, taip ir liks pagrindinis veiksnys, o smulkus verslas bandys prisitaikyti, kartais sėkmingai, dažniau – vidutiniškai. Gal ir nereikia iš kiekvieno miesto tikėtis startuolių fejerverko – gal užtenka, kad žmonės čia tiesiog sąžiningai pasako, ką galvoja, net jei tai skamba nelabai patraukliai turistiniame bukletuke.
Happy
0 %
Sad
0 %
Excited
0 %
Sleepy
0 %
Angry
0 %
Surprise
0 %
0
0
